Krakių istorijos faktai

  • Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. XV a. pr. minima Krakių apskritis (pavietas).
  • 1421 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Krakes padovanojo Žemaičių vyskupui Motiejui Trakiškiui. Nuo to laiko iki XIX a. Krakės buvo valdomos Žemaičių vyskupų. XV a. čia įkurtas vyskupo dvaras. Prie jo išaugo ir miestelis. 1478 m. jame buvo kelios gatvės ir bažnyčia.
  • XV a. pradžioje istoriniuose šaltiniuose minimas Krakių pavietas.
  • 1570 1572 m. Krakių klebonu buvo Mikalojus Daukša vienas pirmųjų lietuviškosios raštijos pradininkų . Jis įsteigė mokyklą, minimą 1579 m.
  • 1645 m. šv. Kotrynos ordino vienuolės gavo vyskupo leidimą statyti Krakėse vienuolyną.
  • 1692 m. buvo pastatytas vienuolynas, o prie jo ir šv. Kotrynos bažnyčia. Matyt, vienuolynas sudegė, nes 1722 m. buvo pastatytas naujas.
  • 1790m. miestelis gavo turgaus ir mugių privilegiją.
  • 1863 m. miestelyje siautėjo gaisras, sunaikinęs bažnyčią ir vienuolyną. Po gaisro vienuolyną atstatė, tik kiek toliau nuo miestelio.
  • 1897-1908 m. statyta mūrinė šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Bažnyčia išdekoruota 1931 m. , joje yra daug vertingų bažnytinio meno kūrinių.
  • Nuo XIX a.vidurio iki 1950 m. Krakės visą laiką buvo valsčiaus centras, tad sparčiai augo ir buvo tvarkomas : apie 1920 m. išgrįstos centrinės gatvės ir aikštė, įvestas elektrinis apšvietimas.
  • 1941 m. prie Krakių naciai sušaudė 1125 žmones.
  • Krakėse buvo valsčiaus savivaldybė, dvi bibliotekos, policijos nuovada, paštas, girininkija, elektros stotis, garinis malūnas, lentpjūvė, saldainių fabrikas, krautuvės, smuklės, amatininkų dirbtuvės.
  • Į Kultūros vertybių registrą yra įtraukti net du Krakių seniūnijoje esantys pastatai – žydų kapinės ir Plinkaigalio piliakalnis (įrengtas Šušvės ir Žiedupės santakoje esančiame kranto kyšulyje. Iš š. piliakalnį juosia Žiedupė, iš v. – Šušvė, iš p. – Šušvės slėnis, iš r. prieina gretima aukštuma. Šlaitai nuo upių ir slėnio statūs, apie 8 m aukščio. Išlikusi tik 20 m ilgio r. – v. kryptimi ir 15 m pločio aikštelės r. dalis. Jos r. gale pastebima pylimo liekanų. Už pylimo yra 30 – 35 m ilgio ir 2,5 m gylio platus griovys. Už griovio esanti kalvos dalis sudaro tarsi priešpilio aikštelę, kuri yra apie 80 m ilgio r. – v. kryptimi ir 10 m pločio.)

Parengta pagal http://www.heritage.lt ir pagal http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/krakseniun.htm