zemelapis

1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. Šiandien Krakės – miestelis Kėdainių rajone, 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių, 7 km atstumu nuo kelio Kėdainiai–Šiauliai. Į miestelio centrinę aikštę subėga keliai iš Dotnuvos, Josvainių, Gudžiūnų, Kėdainių ir Pernaravos. Krakių seniūnija yra viena didžiausių rajone. Šiuo metu Krakių seniūnijoje yra daugiau nei 60 apgyvendintų kaimų.

2011 m. patvirtintas Krakių herbas (autorius Juozas Galdikas), kuriame pavaizduotas ant raudono rato stovintis juodasis gandras auksiniame fone, nes pagal lietuvių kalbos sinonimų  žodyną  pirmoji žodžio ,,krakė” reikšmė – juodas gandras, o ratas –  nuo seno Krakėse įsikūrusio kotryniečių vienuolyno simbolis.

Krakėse yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, parapijos senelių namai, Šv. Kotrynos vienuolynas, M. Katkaus gimnazija, vaikų darželis, kultūros ir bendruomenės  centrai, ambulatorija, pašto skyrius, biblioteka, parduotuvė „Agurkėlis“, trys Krakių ŽŪB parduotuvės, dvi vaistinės ir kavinė. Seniūnijoje dirba policijos inspektorius Vladimiras Nikiforovas. Miestelyje bei kaimuose „sodybų tuštėjimo metas“ – kaip ir visoje Lietuvoje. Per 23 Nepriklausomybės metus Krakėse pastatyti tik trys nauji namai ir dar keletas  užbaigta. Tačiau daug renovuotų, rekonstruotų, atnaujintų gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų. Dauguma gyventojų atnaujina tėvų arba savas sodybas, gražiai tvarko aplinką. 2003 metais Krakėse lankėsi LR prezidentas Valdas Adamkus.

Birzelis_2Miestelio centras – Laisvės aikštė, kurią puošia keturios vietinio skulptoriaus Vytauto  Ulevičiaus skulptūros, Juozo Meškuočio pasodintas Laisvės ąžuolas (priešais kultūros centrą), kuriam jau apie 50 metų, Vaclovo Vito sodintos sidabrinės eglės, Antano Petkevičiaus rūpesčiu rekonstruota J.Basanavičiaus gatvė link bažnyčios, kurią jis su pasigėrėjimu vadindavo „mūsų bulvaras“. Jaukumo teikia trys tvenkiniai, Mikalojaus Daukšos skveras, Meilės sala, Sveikatos takas.

Pasusvui

Didžiausios Krakių seniūnijos gyvenvietės – Ažytėnai, Meironiškiai, Pajieslys, Pašušvys, Plinkaigalis. Juose aktyviai dirba bendruomenių centrai. Gražiausi seniūnijos piliakalniai – Plinkaigalio, Vozbučių, Pilsupio (su atodanga). Šimtametis Pašušvio parkas ir beveik pusės šimtmečio Kęstučio Kaltenio pasodintas ir išpuoselėtas ramaus poilsio Skinderiškio dendrologijos parkas 2012 m. ES lėšomis rekonstruotas bei pritaikytas turizmui.

Seniūnijai priklauso 27 kapinės, iš kurių 9 veikiančios. Šios 2012 metais asociacijos „Lapkričio 2-osios draugija“ buvo suskaitmenintos ir patalpintos į visuotinai internete prieinamą duomenų banką www.atminimoknyga.lt

1999 m. miestelis pripažintas gražiausiu miesteliu Kauno apskrityje, 2010 m. – saugiausia gyvenviete rajone.

  • Seniūnijos plotas – 17 tūkst. ha.
  • Gyventojų seniūnijoje 2013m. lapkričio 1 d. – 3 130. Iš jų vaikų (iki 16 m.) – 503, jaunimo (16 – 18 m.) – 94, sąlyginai darbingo amžiaus gyventojų (18 – 65 m.) – 822, sąlyginai nedirbančių pensininkų (65 – 85 m.) – 469, ilgaamžių (per 85 m.) – 81.
  • Gyventojų Krakių miestelyje – apie 870.
  • Krakių seniūnas – Jonas Dalbokas.